Tinkamiausi įrankiai medžių genėjimui
Medžių priežiūros nebūtina patikėti vien specialistams – turint tinkamus įrankius, šiuos darbus sėkmingai gali atlikti ir sodininkai mėgėjai. Tinkamai prižiūrimi įrankiai bei priedai tarnaus ilgus metus.
Akumuliatorinis šakų genėtuvas puikiai tinka iki trijų centimetrų storio šakoms bei atžalų šalinimui. Šis prietaisas gerokai palengvina darbą, nes reikalauja mažiau fizinių pastangų.
Storesnėms šakoms pašalinti geriausiai tinka grandininis pjūklas. Akumuliatoriniai modeliai šiuo atveju yra pranašesni už benzininius – jie lengvesni ir dirbant neišskiria kenksmingų dujų. Tačiau tiek grandininius, tiek elektrinius pjūklus saugu naudoti tik stovint tvirtai ant žemės arba jei darbą atlieka profesionalus arboristas.
Lengvas medžių genėjimas teleskopinio prailginimo dėka
Genint aukščiau esančias šakas, dažnai tenka smarkiai ištiesti rankas. Akumuliatorinis šakų pjūklas su teleskopiniu prailginimu leidžia pasiekti iki keturių metrų aukštį, o pečių dirželis palengvina net ir ilgesnį darbą – visą laiką saugiai stovint ant žemės ir be papildomo nuovargio.
Genint medžius, visada svarbu apsaugoti galvą ir rankas nuo galimų pavojų. Minimalus reikalavimas – pirštinės ir apsauginiai akiniai, saugantys nuo medžio skiedrų. Jei tenka šalinti didesnes šakas, papildomai rekomenduojama dėvėti šalmą arba bent jau niekada nestovėti po krentančiomis šakomis.
Dirbant grandininiu pjūklu, būtina naudoti pilną apsaugos komplektą – specialias kelnes bei batus, ausų ir akių apsaugą, taip pat pirštines – tai padeda išvengti traumų.
Medžio genėjimas: kada kokias užduotis atlikti?
Tinkamas krūmų ir medžių genėjimo laikas priklauso nuo augalo rūšies bei genėjimo tikslo. Dekoratyviniai krūmai dažniausiai genimi kasmet, siekiant išlaikyti pageidaujamą formą. Vaismedžiams kasmetinis genėjimas nėra būtinas – pakanka to imtis reguliariai, maždaug kas ketverius–šešerius metus. Ypač svarbu formuoti jaunus, dar nesuaugusius medžius, kad būtų suformuota norima lajos struktūra.
Genint būtina atsižvelgti į medžio ar krūmo vegetacijos ciklą. Nuo rugpjūčio daugelis medžių pradeda perkelti maistines medžiagas iš lapų į šaknis, kaupdami resursus kitų metų pavasariui, todėl laikotarpiu nuo rugpjūčio iki gruodžio genėjimo geriausia vengti.
Rekomendacijos: koks laikotarpis tinkamiausias kokiam medžiui genėti?
- Ištisus metus galima šalinti audrų pažeistas, supuvusias ar palūžusias šakas, keliančias grėsmę nulūžti – saugumas visada išlieka svarbiausiu prioritetu.
- Žiema – geriausias metas siekiant užtikrinti gausų kaulavaisių, sėklinių vaisių ir uogų derlių. Tuo pačiu metu patogu genėti rožes bei retinti medžių viršūnes, nes šakos tuomet geriausiai matomos, o maistinės medžiagos yra susikaupusios šaknyse. Vis dėlto stiprių šalčių metu genėjimo geriau vengti – optimaliausias laikas yra nuo sausio iki kovo pradžios, kai temperatūra nenukrenta žemiau -5 °C.
- Kai kuriems vaismedžiams, pavyzdžiui, persikams, tinkamiausias genėjimo metas – pavasaris. Anksti pražystančius augalus, tokius kaip slyvos ar forsitijos, reikėtų genėti tik pasibaigus žydėjimui.
- Vasarą galima genėti aukštas medžių viršūnes bei šalinti vertikaliai augančias atžalas. Šiuo metu, per derliaus nuėmimą ar iškart po jo, taip pat tinka genėti vyšnias, riešutmedžius bei kai kuriuos nevaisinius medžius, pavyzdžiui, gluosnius. Verta atkreipti dėmesį ir į galimas lapų ligas šiuo laikotarpiu. Vasaros genėjimo privalumas – greičiau užgyjančios pjūvio žaizdos.
- Ruduo tinkamas lapuočių bei spygliuočių medžių genėjimui. Kai kurias vaismedžių rūšis, jei reikia, taip pat galima genėti šiuo metu, siekiant sustiprinti medį. O norint paskatinti vaisius vedančių atžalų vystymąsi, genėjimą geriau pradėti sausį arba vasarį.
Verta pabrėžti, kad universalių taisyklių, tinkančių visiems medžių ar krūmų tipams, nėra – idealiu atveju verta pasidomėti konkrečiai jūsų augalams tinkamomis genėjimo rekomendacijomis.
Ką reikia pašalinti genint medį?
Krūmų ir medžių genėjimas visų pirma apima sergančių šakų bei nereikalingų atžalų pašalinimą. Tačiau tikslai skiriasi priklausomai nuo augalo tipo: dekoratyviniai krūmai formuojami siekiant estetinio vaizdo, o vaismedžiams svarbiausia – gausus derlius bei bendra medžio sveikata. Atitinkamai skiriasi ir pjovimo būdai:
Augalų genėjimas
Siekiant paskatinti tinkamą medžio viršūnės augimą bei formavimąsi, ką tik pasodintus medžius galima genėti iki maždaug vieno pagrindinio ir daugiausiai trijų šalutinių ūglių.
Formavimas
Formavimas dažniausiai taikomas krūmams bei dekoratyviniams augalams – juos karpant siekiama patrumpinti viršūnę arba suteikti norimą lajos formą.
Genėjimas siekiant padidinti derlių
Norint gauti gausesnį derlių, vaismedžius verta pjaustyti reguliariai. Retinant viršūnę, pertekliniai daigai visada turi būti pašalinami visiškai – priešingu atveju jie gali ataugti dar intensyviau. Obelų atveju išsišakojusius daigus reikėtų nupjauti už jaunesnio šoninio ūglio.
Reljefinis pjovimas
Šio tipo pjovimu šalinamos pažeistos šakos ir galūnės – pavyzdžiui, nulaužtos audros, sniego ar kenkėjų. Taip pat pašalinamos šakos, kurios sutrikdo bendrą augalo pusiausvyrą. Po tokių pjūvių medžio žaizdas ypač svarbu apsaugoti skiepijimo vašku ar kita tinkama priemone.
Genint krūmus ar medžius, natūraliai sutrinka pusiausvyra tarp šaknų sistemos ir viršūnės masės – kuo daugiau nupjaunama, tuo intensyviau augalas gali reaguoti naujų atžalų augimu. Iš esmės visos ligotos ir nebereikalingos šakos turėtų būti pašalintos, tačiau visišką augalo genėjimą rekomenduojama taikyti itin retai.
Kaip teisingai genėti medžius
Žemai augančias, plonesnes šakas patogu pašalinti sodo žirklėmis, o storesnėms bei iki trijų centimetrų skersmens siekiančioms galūnėms geriau tinka akumuliatorinis šakų genėtuvas. Nepriklausomai nuo naudojamo įrankio, pjūvis visada turėtų būti atliekamas ten, kur šaka jungiasi su kamienu, kad neliktų jokių stiebų likučių – tai svarbu siekiant išvengti kenkėjų ar puvinio atsiradimo.
Storesnėms krūmų ir medžių šakoms pjauti tinka grandininis pjūklas – svarbu pjauti atsargiai, nepažeidžiant žievės.
Atskaitos tašku laikomas šakos išsišakojimo taškas nuo kamieno. Pirmiausia reikėtų padaryti nedidelį įpjovimą apatinėje šakos pusėje, maždaug dviejų delnų pločio atstumu nuo galūnės žiedo. Tuomet, pradedant maždaug trijų delnų pločio atstumu nuo išsišakojimo, šaka pjaunama iš viršaus, kol nukris.
Likusi dalis nupjaunama iki pat išsišakojimo taško – pjūklą reikėtų laikyti šiek tiek įstrižai, kiek įmanoma toliau nuo kamieno. Meristeminis audinys, esantis galūnės žiede, padeda pjūvio paviršiui greičiau apsitraukti nauja žieve. Ilgesnes ir stambesnes šakas idealiu atveju verta pjauti palaipsniui, judant iš išorės į vidų – toks metodas užtrunka ilgiau, tačiau yra saugesnis ir palengvina vėlesnį atliekų tvarkymą.
Įrankių priežiūra po medžių genėjimo
Kad kiti genėjimo darbai vyktų sklandžiai, svarbu tinkamai prižiūrėti naudojamus įrankius.
Pjovimo peilį pakanka reguliariai valyti šepečiu, kad būtų išlaikytas jo veikimo efektyvumas. Ašmenų kokybę padeda išsaugoti sutepimas alyva po kiekvieno naudojimo. Taip pat rekomenduojama periodiškai patikrinti, ar tvirtai priveržti visi varžtai bei veržlės. Po kiekvieno genėjimo sodo įrankius patartina dezinfekuoti, taip sumažinant riziką perduoti ligas iš vieno augalo kitam.
Grandininio pjūklo priežiūra apima grandinės valymą po kiekvieno naudojimo – derva ir kiti nešvarumai pašalinami specialiu valikliu. Kai įrenginys jau sausas, jį galima nuvalyti kietesniu šepečiu, tačiau prieš tai būtina išimti akumuliatorių. Papildomai reikėtų patikrinti alyvos lygį bei įsitikinti, kad grandinė yra pakankamai padengta tepalu – alyvos talpa visada turėtų būti pripildyta iki reikiamo lygio, tai pailgina tiek grandinės, tiek paties įrenginio tarnavimo laiką. Net jei talpoje alyvos pakanka, verta stebėti ir tinkamą jos dozavimą.
Grandinės įtempimą reikėtų tikrinti bei, jei reikia, koreguoti reguliariai – geriausia prieš kiekvieną naudojimą, kad grandinė nenukristų. Prireikus, grandinės dantis galima pagaląsti apvalia dilde, atitinkančia grandinės žingsnį, arba šį darbą patikėti profesionalui. Po tam tikro darbo valandų skaičiaus verta nuimti ir patikrinti pjūklo geležtę – jei ji pažeista, ją reikėtų pakeisti; šį darbą taip pat gali atlikti specialistai.
