Teisinga skirtingų tipų plytelių priežiūra
Plytelių rūšių rinkoje aptinkama gausybė, todėl efektyviai jas prižiūrėti įmanoma tik žinant, iš kokios medžiagos jos pagamintos. Populiariausios rūšys – keraminės plytelės, akmens masės plytelės, glazūruotos plytelės, terakota bei klinkeris. Visų šių plytelių pagrindą sudaro molis, kuris, priklausomai nuo tipo, papildomas skirtingais užpildais ir degamas skirtinga temperatūra. Bet kuriuo atveju, būtent šios plytelių rūšys dažniausiai sutinkamos namų ūkiuose.
Kärcher patarimai glazūruotų plytelių priežiūrai
Glazūruotos plytelės
Glazūruotos plytelės dažnai vadinamos ir akmens masės plytelėmis – jų viršutinis sluoksnis padengtas skaidria, blizgia danga, suteikiančia lygų apsauginį paviršių bei plačią struktūrų ir spalvų įvairovę. Šioms plytelėms būdinga tai, kad kraštai ir viršutinis sluoksnis gali skirtis spalva. Dėl lygaus paviršiaus jos paprastai lengvai valomos ir ypatingos priežiūros nereikalauja.
Akmens masės plytelės
Dėl atsparumo ir estetinės išvaizdos akmens masės plytelės vis populiaresnės visose gyvenamosiose patalpose. Jos gali būti matinės šilkinės tekstūros, blizgiai poliruotos, su reljefu (pvz., imituojančios skalūną) arba raštuotos (pvz., imituojančios medieną). Keraminės plytelės dažniausiai vienspalvės ir vienodos iš visų pusių – išimtis yra keraminės plytelės su ornamentu.
Kadangi keraminių plytelių paviršius yra mikroporėtas, geriausiai jas valyti padeda mikropluošto šluostės, kurių plonyčiai pluoštai pasiekia net smulkiausius nelygumus. Kitais atvejais valymo principas panašus kaip ir glazūruotų plytelių.
Rekomenduojama keraminį akmenį nuvalyti kryžmiškai – ir išilgai, ir skersai per visą paviršių, taip pasiekiant geriausią rezultatą net giliausiuose sluoksniuose. Ši danga gerai atlaiko daugumą šarmų, rūgščių ir organinių tirpiklių poveikį, todėl papildoma priežiūra akmens masės plytelėms nereikalinga.
Natūralaus ir dirbtinio akmens plytelės
Natūralaus akmens grupei priklauso granitas, marmuras ar skalūnas, o dirbtinis akmuo gaminamas iš mineralinių rišiklių (dažniausiai cemento) arba dervų, sumaišytų su užpildais – smėliu, akmenukais, marmuro skalda ar kitomis medžiagomis. Dažniausiai pasitaikantys dirbtinio akmens variantai – betonas arba vadinamasis agglo marmuras.
Mineralinių nešvarumų, tokių kaip rūdys, kalkių nuosėdos ar cemento likučiai, šalinimui naudojami rūgštiniai valikliai (pH < 7) arba buitinės priemonės – actas ar citrinų rūgštis. Kadangi daugelis natūralaus bei dirbtinio akmens rūšių yra jautrios rūgštims, prieš valant rekomenduojama atlikti bandymą nepastebimoje vietoje: užlašinkite kelis rūgštinio valiklio lašus ir stebėkite reakciją. Jei paviršius pradeda putoti, akmuo yra jautrus rūgščiai, ir tokio valiklio naudoti negalima.
Išvalykite plyteles vos dviem žingsniais
Dažniausiai plytelės valomos derinant dulkių siurbimą su drėgnu valymu. Pirmajame etape dulkių siurbliu surenkami paviršiniai nešvarumai – dulkės, plaukai ir panašiai. Jei plytelės kloja lauko erdves ar itin nešvarias patalpas, pavyzdžiui, garažą, universalus dulkių siurblys bus optimaliausias pasirinkimas švarai palaikyti.
Nusiurbus dulkes, paviršius nuvalomas drėgnu grindų valytuvu arba šluoste. Idealiu atveju šluostę reikėtų reguliariai skalauti ir nusausinti spaustuvu, taip išvengiant tiesioginio kontakto su nešvarumais. Valymą pradėkite nuo patalpos pakraščių, o tada judėkite tolygiais judesiais nuo tolimiausio kambario kampo link durų.
Įgudus, šis metodas leidžia valyti greitai ir efektyviai, tačiau turi ir trūkumų: įsisenėjusiam purvui pašalinti reikia papildomų pastangų, ypač jei kalbame apie virtuvėje susidariusias sudžiūvusias dėmes. Be to, dauguma grindų valytuvų sunaudoja nemažai vandens, todėl paviršiai džiūsta ilgiau.
Plytelių papilkėjimo pašalinimas
Jei plytelių grindys ilgą laiką buvo prižiūrimos netinkamai – naudojant per daug valymo priemonės ar netinkamas šluostes – gali susidaryti vadinamasis papilkėjimo efektas. Tai reiškia, kad ant paviršiaus susiformuoja nešvarumų ir ploviklio likučių sluoksnis, kuris laikui bėgant tampa vis pastebimesnis ir negražus. Norint jį pašalinti, pirmuosius kelis valymo ciklus reikėtų atlikti tik šiltu vandeniu. Jei valymo metu vandenyje atsiranda putų, tai reiškia, kad seni ploviklio likučiai sėkmingai šalinami – procesą reikia kartoti tol, kol putos nebesusidaro. Šiam tikslui taip pat gerai tinka melamino kempinės, dažnai vadinamos „stebuklingomis“.
Eksperto patarimas
Nesvarbu, ar papilkėjimo požymiai jau matomi, ar ne – rekomenduojama pirmiausia išbandyti valymą nedidelėje, nepastebimoje vietoje ir palaukus, kol ji išdžius, palyginti su likusiu, dar nevalytu paviršiumi. Jei žinomas konkretus grindų dangos gamintojas, verta pasitikrinti ir jo pateikiamas oficialias valymo bei priežiūros rekomendacijas.
Kalkių plėvelės pašalinimas nuo plytelių
Kalkių nuosėdos gali kelti rūpesčių ne tik vonioje – laikui bėgant, ypač kai vanduo yra kietas, ant plytelių gali susiformuoti balta kalkių plėvelė. Ji ypač pastebima ant tamsesnių plytelių ir dažnai atrodo tarsi riebalų sluoksnis, ypač vietose, kur dažnai vaikštoma avalyne.
Kalkių plėvelei pašalinti tinka rūgštinis sanitarinis valiklis arba buitinės priemonės, tokios kaip actas ar citrinų rūgštis. Naudojant rūgštinius valiklius, prieš tai reikėtų sudrėkinti plytelių siūles švariu vandeniu, kad rūgštis jų nepažeistų. Valiklis skiedžiamas pagal nurodymus ant pakuotės ir paskirstomas ant paviršiaus naudojant įrenginį. Paviršių galima apdoroti maždaug penkias minutes, tačiau svarbu neleisti valymo mišiniui išdžiūti. Po to grindų valytuvu ar šluoste paviršius nuvalomas dar kartą, kol nelieka jokių valiklio likučių – šio proceso metu vandenį vertėtų keisti kelis kartus. Jei kalkių sluoksnis itin plonas, kartais pakanka vieno ar dviejų rūgštinio valiklio pritaikymų, po kurių grindys nuplaunamos švariu vandeniu.
Higieniškas valymas garų valytuvu
Puiki alternatyva įprastiems mechaniniams grindų valytuvams – garo valytuvai. Jie skleidžia karštus garus, todėl užtikrina itin higienišką valymą: aukšta temperatūra sunaikina iki 99,99 % bakterijų ir virusų be jokių cheminių priemonių. Karštas garas efektyviai atlaisvina įsisenėjusius nešvarumus ir riebalus, todėl toks valymas ypač naudingas virtuvėje. Šis metodas puikiai tinka alergiškiems asmenims bei šeimoms su mažais vaikais, kurių aplinkoje geriau vengti agresyvių cheminių priemonių. Kadangi garams gaminti naudojamas demineralizuotas vanduo, ant grindų nelieka nei kalkių nuosėdų, nei valymo dėmių. Dėl aukštos temperatūros grindys išdžiūsta greičiau, todėl jomis galima vaikščioti anksčiau.
Plytelėms valyti reikėtų naudoti tam pritaikytą šluostę arba rankinį antgalį, o smulkioms akmens masės plytelėms – mikropluošto šluostę. Garinant, dirbkite greitais judesiais iš vienos pusės į kitą – taip garų kiekis paskirstomas tolygiai, kiek reikia nešvarumams pašalinti. Kadangi audinys sugeria pašalintus nešvarumus, šluostę reikia reguliariai keisti švaria. Siūlėms valyti antgalį reikėtų vedžioti kryžminiu principu – tiek aukštyn-žemyn, tiek į šonus per visą valomą plotą. Norint siūles išvalyti itin kruopščiai, galima jas apdoroti ir atskirai.
Pirmojo valymo garų valytuvu metu ant paviršiaus gali atsirasti dryžių – tai natūralu, nes tokiu būdu pašalinami seni ploviklio likučiai. Po kelių pakartotinų valymų garų valytuvu jie paprastai išnyksta.
Greitas ir paprastas sprendimas: elektrinis grindų valytuvas
Elektrinis grindų valiklis leidžia plyteles nuvalyti itin greitai ir kruopščiai. Prietaiso valymo voleliai sukasi net 500 apsisukimų per minutę greičiu, todėl lengvai susidoroja net su sunkiai pašalinamais nešvarumais. Naudotas vanduo surenkamas į atskirą rezervuarą, taigi valymui visada naudojamas švarus vanduo. Modelis FC 7 Cordless geba surinkti net birius nešvarumus, todėl prieš valant papildomai siurbti paviršiaus nereikia. Specialiai šiam tikslui sukurta valymo priemonė RM 537 puikiai tinka tiek plytelėms, tiek akmeniui ar natūraliam akmeniui.
